Universal Serial Bus USB (anglų kalbos "Universal Serial Bus" santrumpa) kompiuterinių technologijų raidos prasme pasirodė palyginti seniai – 1996 m. sausio mėn. Iniciatyva sukurti standartą priklauso gerai žinomai kompiuterinės įrangos gamintojai (Compaq, DEC, IBM, Intel, NEC, Northen Telecom).
Pagrindinė užduotis, kurią kūrėjai išsikėlė sau, buvo suteikti vartotojams galimybę dirbti su išoriniais įrenginiais Plug&Play režimu, t.y. kad prijungus įrenginį su USB jungtimi kompiuteris jį automatiškai atpažintų (jei yra įdiegtos atitinkamos tvarkyklės). Taip pat buvo planuojama mažos galios įrenginius maitinti tiesiai iš pačios magistralės.
Tuo pačiu metu magistralės greitis turėjo būti pakankamai pakankamas beveik visiems išoriniams įrenginiams. Būtent tada pagrindinėse plokštėse buvo pradėtos diegti USB 1.0 jungtys. 1998 m. išleidus atnaujintą 1.1 versiją, kuri ištaisė klaidas ir pagerino stabilumą, USB jungtistapo beveik bet kurio kompiuterio norma.
Kitas etapas – USB 2.0 pasirodymas 2000 m., dėl kurio šis standartas šiandien tapo labiausiai paplitęs. Jo tolesnė plėtra palaipsniui tampa USB 3.0, kuris turi didesnį pralaidumą ir palaiko daugiau srovės nei ankstesnės versijos (tai leidžia, pavyzdžiui, naudoti išorinius HDD), išlaikant jungčių suderinamumą.
Šiandien bet kuris kompiuteris turi kelis USB prievadus (paprastai 3–4 nešiojamuosiuose kompiuteriuose, iki 12 staliniuose kompiuteriuose). Jų skaičių galima padidinti prijungus specialius skirstytuvus (USB šakotuvus). Užima tik vieną kompiuterio USB prievadą, todėl vienu metu yra keli prievadai.
Teoriškai prie vieno kompiuterio vienu metu galima prijungti iki 127 USB įrenginių. Prijungus šakotuvas yra paimamas kaip atskiras įrenginys (paprasčiau tariant, jei prijungiate vieną šakotuvą ir keturis įrenginius, USB pagrindiniam kompiuteriui prijungtų įrenginių skaičius bus penki). Kalbant apie maksimalų USB laido ilgį, jis yra 5 metrai. Jei reikia daugiau, neapsieisite be specialaus ilgintuvo (kiekvienai tokiai penkių metrų atkarpai reikės atskiro kartotuvo, turinčio autonominę galią).
Jungtys ir kištukai yra dviejų tipų. „A“tipo USB jungtis naudojama jungiant įvairius USB įrenginius prie stalinių ir nešiojamų kompiuterių. "B" tipo jungtys turi įvairius periferinius įrenginius(pvz., spausdintuvai, skaitytuvai, MFP). Yra dar dvi antrojo tipo jungtys – mini-USB jungtis (naudojama prijungti tokius įrenginius kaip skaitmeniniai fotoaparatai, delniniai kompiuteriai ar mobilieji telefonai) ir mikro-USB jungtis (dar kompaktiškesnė, dažniausiai naudojama jungiant mobiliuosius telefonus).
Naudojant USB standartą prie kompiuterio galima prijungti beveik visus šiuolaikinius išorinius įrenginius, galimas jų „karštas“prijungimas ir atjungimas, nes jo konstrukcija skirta pakartotiniam prijungimui ir atjungimui, netrikdant abiejų įrenginį ir patį kompiuterį. Visa tai daro USB sąsają tikrai unikalia duomenų perdavimo priemone, ir galbūt kol kas nėra alternatyvų, bent jau artimiausiu metu.
