Šiandien TV transliacijose siūlomi naujausi atkūrimo formatai, tačiau vis tiek reguliariai girdite apie tokius standartus kaip PAL arba NTSC. Kuris yra geresnis ir kuo jie skiriasi? Norint tai suprasti, būtina suprasti kiekvieną iš šių standartų.
Kas yra NTSC?
Taigi, daugelis Amerikos vaizdo įrašymo laikmenų yra NTSC formatu. Kas tai yra? Šiandien tai yra spalvų kodavimo sistema, naudojama DVD grotuvuose. Dar visai neseniai jį naudojo televizijos transliacijos Šiaurės Amerikoje, Japonijoje ir daugelyje Pietų Amerikos.
Kai spalvoti televizoriai pradėjo keisti nespalvotą, kūrėjai pradėjo naudoti kelis skirtingus spalvų kodavimo būdus transliavimui. Tačiau šie metodai konfliktavo tarpusavyje ir su senais nespalvotais televizoriais, kurie negalėjo interpretuoti jiems perduodamų spalvų signalų. 1953 m. JAV nacionalinis televizijos sistemų komitetas priėmė NTSC standartą, kuris buvo sukurtas ir įgyvendintas kaip vienas standartas. Nuo to momento juo tapo įmanoma naudotis visoje šalyje, nes jis tapo suderinamas su daugybe skirtingų televizorių. Šiais laikais NTSC vis dar galima rasti. Ką tai reiškia? Nepaisantšiuolaikiniai televizoriai nebenaudoja šio formato, jie vis tiek gali jį priimti ir atskirti.
Kas yra PAL formatas?
Prieš nuspręsdami, kuris yra geresnis – PAL ar NTSC, turite suprasti, kuo jie skiriasi vienas nuo kito.
PAL yra spalvų kodavimo sistema, naudojama DVD grotuvuose ir televizijos transliacijose Europoje, daugumoje Azijos ir Okeanijos, Afrikos ir kai kurių Pietų Amerikos dalių.
Phase Alternating Line arba PAL formatavimas kartu su SECAM standartu (anksčiau naudotu Rusijoje ir NVS šalyse, šiuo metodu vaizdas transliuojamas kaip nuosekli spalva su atmintimi) buvo sukurtas šeštojo dešimtmečio pabaigoje, siekiant apeiti tam tikras sistemos NTSC trūkumai.
Kadangi NTSC koduoja spalvas, tai reiškia, kad blogomis sąlygomis signalas gali prarasti aiškumą, todėl ankstyvosios šiuo formatu pagrįstos sistemos buvo pažeidžiamos dėl blogo oro, didelių pastatų ir keleto kitų veiksnių. Norėdami išspręsti šią problemą, buvo sukurtas PAL vaizdo formatas. Tai veikia taip – vertimo metu keičiama kas antra signalo eilutė, efektyviai pašalinant klaidas.
Skirtingai nei NTSC, PAL vis dar dažnai naudojamas transliacijai belaidžiu būdu tuose regionuose, kuriuose jis buvo priimtas.
PAL arba NTSC: kurį geriau naudoti?
Daugelis vaizdo įrašų redagavimo programų, pvz., „VideoStudio“, leidžia pasirinkti formatą, kuriuo įrašomas jūsų darbas įrašomas į DVD.
Kokio formato turėtumėtenaudoti, daugiausia priklauso nuo jūsų vietos. Jei kuriate vaizdo įrašus, kurie bus rodomi visame pasaulyje, jūsų pasirinktas NTSC yra saugesnis ir patogesnis. Dauguma DVD grotuvų ir kitų PAL formato įrenginių gali atkurti NTSC vaizdo įrašus, o NTSC grotuvai paprastai nepalaiko PAL.
Kodėl šie formatai vis dar naudojami?
Pagrindinis atsakymas yra tas, kad šiandien jie nėra tokie, kokie buvo sukurti. Akivaizdu, kad techninės problemos, kurioms išspręsti šios kodavimo sistemos buvo sukurtos šeštajame dešimtmetyje, šiuolaikiniame pasaulyje netaikomos. Tačiau DVD vis dar žymimi kaip NTSC arba PAL (kurį geriau pirkti ir kodėl – skaitykite aukščiau), o šiose sistemose nustatyti laikas, skiriamoji geba ir atnaujinimo dažnis vis dar naudojami šiuolaikiniuose televizoriuose ir monitoriuose.
Pagrindinė to priežastis – turinio skirstymas į regionus. Įvairių vaizdo įrašų formatų naudojimas veikia kaip fizinės apsaugos sluoksnis, užtikrinantis nacionalinių autorių teisių įstatymų vykdymą ir neleidžiant filmams bei TV programoms platinti skirtingose šalyse be leidimo. Tiesą sakant, tai yra formatų, kaip teisinio autorių teisių apsaugos metodo, naudojimas. Šis reiškinys yra toks įprastas, kad vaizdo žaidimų ir kitų interaktyvių elektroninių laikmenų platinimo sritys dažnai vadinamos NTSC ir PAL regionais, nors tokia programinė įranga puikiai veikia bet kokio tiporodyti.
PAL, NTSC formatai: koks techninis skirtumas?
Televizoriai rodo savo vaizdus eilutę po eilutės ir sukuria judėjimo iliuziją rodydami juos šiek tiek pakeistus, daug kartų per sekundę. Nespalvotos televizijos transliacijos signalas tiesiog nurodė ryškumo lygį kiekviename linijos taške, todėl kiekvienas kadras buvo tiesiog signalas su informacija apie kiekvienos eilutės ryškumą.
Iš pradžių televizoriai rodydavo 30 kadrų per sekundę (FPS). Tačiau kai plačiaekranėse transliacijose buvo pridėta spalvų, juodai b alti televizoriai negalėjo atskirti spalvų informacijos nuo skaisčio informacijos, todėl jie bandė rodyti spalvotą signalą kaip vaizdo dalį. Dėl to tai neteko prasmės ir atsirado poreikis įvesti naują TV standartą.
Norint, kad spalva būtų rodoma be šios problemos, transliacijai reikėjo pridėti antrą spalvos signalą tarp skaisčio bangų formų, kurių nespalvoti televizoriai nepaisytų, o spalvoti įrenginiai jo ieškotų ir rodytų naudodami adapterį, vadinamą Colorplexer.
Kadangi šis papildomas signalas buvo pridėtas tarp kiekvieno kadro atnaujinimo, pailgėjo laikas, kurio prireikė juos pakeisti, o faktinis FPS ekrane sumažėjo. Todėl NTSC TV atkuria 29,97 kadrų per sekundę, o ne 30.
Savo ruožtu PAL signalas naudoja 625 eilutes, iš kurių 576 (žinomos kaip 576i signalas) rodomos kaip matomos linijos televizoriuje, o suformatuotame NTSC signaleNaudojamos 525 eilutės, iš kurių 480 atrodo matomos (480i). PAL vaizdo įraše kiekviena antroji eilutė turi spalvų keitimo fazę, todėl jos suvienodina dažnį tarp eilučių.
Ką tai reiškia?
Kalbant apie efektą, tai reiškia, kad signalo pažeidimas atrodo kaip sodrumo (spalvos lygio) klaida, o ne atspalvis (spalvos atspalvis), kaip tai būtų NTSC vaizdo įraše. Taip buvo gautas tikslesnis pradinio vaizdo vaizdas. Tačiau PAL signalas praranda dalį vertikalios spalvų skiriamosios gebos, todėl linijų sandūroje esančios spalvos šiek tiek išblunka, nors plika akimi šio efekto nematyti. Šiuolaikiniuose DVD diskuose signalas nebėra koduojamas pagal sujungimo linijas, todėl tarp šių dviejų formatų nėra dažnių ir fazių skirtumų.
Vienintelis tikras skirtumas yra vaizdo įrašo raiška ir kadrų dažnis.
Konversija iš NTSC į PAL ir atvirkščiai
Jei PAL vaizdo įrašas konvertuojamas į NTSC juostą, reikia pridėti 5 papildomus kadrus per sekundę. Priešingu atveju vaizdas gali pasirodyti neryškus. NTSC filmui, konvertuotam į PAL, taikomos atvirkštinės taisyklės. Reikia pašalinti penkis kadrus per sekundę, kitaip veiksmas ekrane gali pasirodyti nenatūraliai lėtas.
PAL ir NTSC HDTV
Televizijai yra plati analoginė sistema, todėl nors skaitmeniniai signalai ir didelės raiškos (HD) tampa universaliu standartu, variantų išlieka. Pirminisvizualinis skirtumas tarp NTSC ir PAL HDTV yra atnaujinimo dažnis. NTSC atnaujina ekraną 30 kartų per sekundę, o PAL sistemos atnaujina 25 kadrus per sekundę. Kai kurių tipų turiniui, ypač didelės raiškos vaizdams (pvz., sugeneruotiems naudojant 3D animaciją), HDTV, naudojantys PAL sistemą, gali būti šiek tiek mirgėjimo tendencija. Tačiau vaizdo kokybė yra NTSC ir dauguma žmonių nepastebės jokių problemų.
DVD signalas nėra užkoduotas pagal nešlio bangą, todėl tarp dviejų formatų nėra dažnių ar fazių skirtumų. Vienintelis tikras skirtumas yra vaizdo įrašo raiška ir kadrų dažnis (25 arba 30).
